rumbis

rum̃bis sm. (2) 1. Šlv žr. 1 rumbė 7: Duok rumbį, marškinius iškočiosiu Kair. Paieškok, kur rumbis, reikia drapanas sukočiot Sdb. Ar nematei rumbio: su vienu apvaliuoju negaliu kočioti Lnkv. 2. diržingas beržas, rūplys: Meistras iš rum̃bio ištekino lazdą Mšk.